Tiesiog (ne)eilinis pirmadienis

Rytas kaip visada prasidėjo klausimu galvoje, kodėl tas žadintuvas taip anksti čirškia. Ir ar tikrai šiandien jau ne sekmadienis. Tada pasiutęs lakstymas po visus namus ir ieškojimas to, ko nepamečiau, tiesiog nemačiau, nes akys, kaip ir visas kūnas dar buvo lengvoje snaudimo būsenoje. Lėkte į darbą. Vėluoti negalima. Na bent jau ne tokiom dienom kaip ši. Ji įprasta, tiesiog negalima. Ir taškas. Tai visai kita ilga istorija ir susijusi daugiausia ne su manim. Atrodė bus įprasta, pirmadieniškai darbinga diena, tačiau ramus darbas buvo pasaldintas truputėliu streso. Kiekvienas darbas turi savų siaubų, o keli tokie manojo siaubeliai sumąstė šiandien netikėtai mane aplankyti. Kolegės sakė laikiausi puikiai. Ech, norėčiau tokiom akimirkom pažiūrėti į save iš šono. Po darbo pasiplaukiojimas baseine buvo tikra atgaiva. Ačiū broliui, kuris prikalbino šiandien mane ten eiti. Kai grižau namo pirma aplankiusi mintis buvo tai, kad pradingo elektra. Bet kaip paaiškėjo vėliau, šviesos nebuvo tik hole. Mistika. Apie ramų vakarą vienatvėje atrodo jau seniai svajojau ir kai pagaliau jis atėjo, širdies gilumoje taip norėčiau šitais skaniais ledais, kuriais dabar mėgaujuosi, pasidalinti su Tavimi ;)