I hope it's gonna be the day your lips will touch my face and we together fly away...

Šiandien viena iš tų dienų, kai mintys pinasi viena per kitą ir neaišku kas yra kas. Lynoja jau trečia diena. Prabudusi pagalvojau, kad man labai nepatinka lietus. Kai lyja, apima toks keistas vienišumo jausmas, lyg būčiau uždaryta tarp keturių sienų. Šiandien nusprendžiau, kad jau pavargau nuo šito jausmo ir išėjau pasivaikščioti. Tikėjausi sužinoti, kaip jaučiasu žmogus, sušlapęs iki paskutinio siūlo. Kažkas viršuje tyliai juokėsi iš tokio keisto mano troškimo. O žmonės lėkė kaip pasiutę ir buvo susiraukę, lyg stengtųsi išvengti šaltų lašų, krentančių ant jų mažų nosyčių. Įdomu, kaip keistai jiems turėjau atrodyti aš, žingsiuojanti mažais žingsneliais, šokinėjanti per balas ir besišypsanti mielam lietui, kuris nėra jau toks pilkas, kaip man atrodė anksčiau. Turbut ir Tu vaikštai po lietų. Ir tikriausiai žinai, kaip jaučiasi žmogus, sušlapęs iki paskutinio siūlo. Tik nesušalk, labai Tavęs prašau. Žinai kodėl Tave myliu? Nes myliu tiesiog...