as I want you to be... Šią dainelę dainavau sau tyliai grįžinėdama po pietų. Kaip visada užsimiršau erdvėje, bet klausiantys praeivių žvilgsniai, atrodo, neleido ir toliau skraidyti padebesiais :) Pietūs su drauge iš bendrabučio laikų, rodos, sugrąžino į tą nuostabų laiką, kai viskas buvo gal ne taip gerai, kaip yra dabar, bet nuostabu, nepakartojama ir taip tikra. Grįždama mąsčiau, kad tada visgi buvau drąsi mergiotė. Kažin ar dabar galėčiau pusę vakaro groti studentiškame gitarų vakare. O tada man, fuksei, mokančiai gal kokius septynis akordus, tai buvo baikos :) Kuo mažiau pasaulio pažįsti, tuo jis atrodo paprastesnis. Po to, karts nuo karto svečiuose sulaukdavau linksmų bičų, norinčių, kad pamokyčiau groti gitara. Taip nei vienas ir neišmoko. Naivi buvau ir tikėjau, kad jie tikrai nori grot išmokti :) Arbatėlės gėrimas naktimis, bendrabučio kalėdos, valentino dienos fiestos, netikros vestuvės balandžio 1-osios proga, koncertai balkone kaimyninio bendrabučio chebrai egzaminų išvakarėse, šperų gaminimo naktimis susivienijimas, gimtadienio vakarėliai - staigmenos, rafes'ai ir visa visa tai, ko negali suprasti, ten tuo metu negyvenę. Nesvarbu, kad baigėsi, svarbiausia, kad buvo :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą