2007 m. liepos 21 d., šeštadienis

Apie mintis

Smagu gauti dovaną, suteikiančią galimybę rinktis. Šiandien taip netikėtai Indrutės dėka atsidūriau knygyne. Žinojau, kad išsirinksiu kažką iš tų populiarių psichologinių knygų, mokančių teisingo mąstymo, tinkamo pasirinkimo ir laimingo gvenimo. Bet šįsyk viskas buvo kiek kitaip. Varčiau jas ir stebėjausi tomis pačiomis šabloniškomis frazėmis apie gyvenimo prasmę, sąmonės galią ir laimės paradoksą. Kažkur giliai viduje aš visa tai žinojau. Tikriausiai išmokau kiek kitaip žvelgti į gaunamą informaciją. Nebepriimu viso to, kas sakoma ar rašoma kaip šimtaprocentinės tiesos. Viską įpratau perleisti per savo suvokimo prizmę. Pasirodo, kartais galvoje mintys gali būti šiek tiek tvarkingesnės nei surašytos knygose. O iš kur ateina mintys? Vienas brangus žmogutis man sakė, kad jos skraido apie žemę ir pasirenka sau tinkamus žmones. Aš labai pykau ir ginčijaus. Juk mintys visų pirma neskraido. Jos tiesiog yra, bet mes jų nematom. Jos negali rinktis tinkamo žmogaus, nes visi žmonės yra vienodai tinkami. Galvojau, kad mes renkamės mintis – geras ir netikėtas, ramias ar intriguojančias. Bet būna, kad tyloj ar vidiniame triukšme ateina netikėta pajauta ar supratimas, kad yra va taip, o ne kitaip. To akimirkos blykstelėjimo, atėjusio iš niekur, aš nesirinkau. Gal jos visgi skraido? Ir aplanko tada, kai labiausiai reikia. Bet iš kur jos tai žino?

Komentarų nėra: