2008 m. sausio 21 d., pirmadienis

Kai sunku

Sustoti.
Tada kai kojos pacios vercia judeti tolyn.
Tyleti.
Kai zodziai netelpa galvoj ir gerklej neuzstringa.
Sypsotis.
Kai asaros kaupiasi akyse ir smaugia is vidaus.
Atleisti.
Kai pyktis degina krauja ir verziasi link Taves.
Myleti.
Nes myliu...

2007 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Kosmoso kronikos: Kalėdų belaukiant

- Paplaukiojam virš debesų? - pasiūlė ji ir lėtai nuleido akis.
- Paleisim sniego virš Lietuvos. Juk Kalėdos artėja, bus gražu, - vis nenurimo ir laukė tik pritariančio žvilgsnio.
- Nu galim, - tyliai tarė jis, - tik kaip tu paleisi sniega?
- Prapjausiu debesis ir pasileis sniegelis, maži lengvi stebukliukai kris lėtai ir pasiekę žemę apsijungs į visumą, kurią žmonės kažkodėl vadina sniegu. Juk padėsi man?
- Gerai, perpjausim kartu, kai pasieksim tuos debesis - maža šypsenėlė nušvietė jo veidą ir dingo vakaro šešėliuose.
- Na čia juk visai netoli, dar ne tokius atstumus kartais įveiki.
- Manau, tik pašokt reikės ir viskas.
- Tai viskas puiku, o kada turi laiko? - pasiteiravo ji ir nenustygo vietoje: - juk ilgai neužtruksim, tik nesakyk, kad šį vakarą dirbsi.
- Deja, teks. Gal kita kartą? Kai nuvažiuosim prie jūros?
- Bet tai bus negreitai, o sniego reikia dabar. Juk Kalėdos artėja, žmonės laukia, negi nerastum šiek tiek laiko dėl šventos visų ramybės?
- Na galim ir dabar. Tik reikia paskubėti.

2007 m. lapkričio 27 d., antradienis

Kai ateina šventės

Laukiu kaip Kalėdų. Liko keturios valandos ir kažkiek minučių. Šiandien mus tikriausiai aplankys mažasis pūkuotukas - burundukėlis, kuris visada man pakelia nuotaiką. Jei pasaulis tikrai būtų gyvenamas angelų (taip juk tikriausiai ir yra), tai žinau, kaip jie atrodytų, ką valgytų, ką kalbėtų ar dainuotų. Ar žinai, kad angelai ne itin mėgsta žuvį? :) O tos šventinės dainos taip ir neišmokau, bet pagrosiu. Nesvarbu kaip, svarbu, kad iš širdies.

2007 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Kas turi pradžią

Kas turi pradžią - turi mažą viltį.
Šviesa, kurią širdy nešiojuos,
Visad iš nerimo vaduoja,
Ir leidžia kritus vėl pakilti.

Kas turi pradžią - pabaigos sulaukia.
Kaita - judėjimas į priekį,
Nors visada ramybės siekiam,
Ji tyliai uždaryta šaukia.

Kas turi pradžią - prisiminti gera.
Gražu tik tai, kas tikra, nauja
Rutinos neužgniaužta saujoj,
Kol mintys tarsi stygos dera.

2007 m. lapkričio 10 d., šeštadienis

Virusai vaiduokliai

Ką tik prisiminiau Teo :) Pelės rodyklė nušoko netikėtai is vieno kampo į kitą. Lygiai taip kaip tą kart, kai mes su Viktorija jam bandėm paaiškinti, kad mūsų kompą užpuolė virusai. O jis net atėjo pažiūrėti, kaip ten ta mūsų pelytė laksto. Aišku buvo daug gardaus juoko ir jokių virusų-vaiduoklių. Atrodo girdžiu Routiku juoką. Kažkur visai šalia. Kartais taip norėčiau išmokti neprisirišti prie žmonių. Nes kai jie toli, visada yra truputėlį liūdna.