Nesusilaikiau. Prisivalgiau šokolado. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks. Ir būtinai sekmadienį. Ar galėjo tai nutikti kurią nors kitą dieną, o ne nostalgiškai liūdną sekmadienį? Vyliausi, kad šokoladas praskaidrins mano slogią nuotaiką. Deja, niekas nepasikeitė. Vėl tas pats kompiuteris, nuo kurio jau tampu priklausoma, tik šįsyk be Tavo vardo 'skype' online sąraše. Atrodo, taip turėtų būti lengviau negalvoti apie Tave. Bet galvoju. Įdomu, ką dabar veiki, kaip jautiesi, kuo kvėpuoji. Ar Tau viskas gerai?Noriu, kad būtų gerai ir linkiu to. Staiga ekranas pasidaro juodas. Pradingus elektrai, išnyksta baltos eilutės mėlynam fone, bet tik ne mano mintys, jos nenutrūksta ir niekada nemiega...
Šiąnakt sapnavau, kad sapnuoju. Kambaryje buvo daug vazonų, jose augo aguonos. Aš neauginu aguonų. Nebent giliai širdyje. Supratusi, kad sapnuoju, įsignybiau ir pabudau... sapne. Vėliau pabudau iš tikrųjų. Nors kas žino, gal tai tik dar vienas gražus ir nuotykių pilnas sapnas.
Šiandien sužinojau, kad kai nebūna elektros, gyvenimas nesustoja. Smagu plepėti su draugais, kai matai jų šypsenas, o ne nick'ą kompiuterio ekrane. Įdomu sužinoti, kaip klostosi jausmų blaškomo vyro likimas knygoje "Meilė trunka trejus metus". Gera vaikščioti po lengvą lietų ir stebėti ryškią vaivorykštę, kuri yra tik mūsų. Tavo ir mano. Sutikčiau, kad niekada nebūtų elektros, jei tik pavyktų širdyje išlaikyti tą jausmą, kurį pažadino įvairiaspalvis kupolas pilkam dangaus fone. Gera žinoti, kad knygos visgi klysta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą