2007 m. birželio 28 d., ketvirtadienis
Nes nieko nėra amžino...
Kaip norėčiau mokėti skaityti Tavo mintis. Ir žinoti, kad viskas yra ne taip, kaip man atrodo iš šalies. Kad tu negalvoji nieko tokio, ko aš taip bijau. Nepavargai ir nebėgi nuo manęs. Tiesiog gyveni savo gyvenimą ir tiek. Tik be manęs. Nes aš turiu savo gyvenimą, kuris negali būti šiek tiek kitoks, nes aš nenoriu nieko keisti, turbūt ir Tu nenorėtum, kad keisčiau. Nes Tau gerai taip kaip yra, Tau daugiau nieko nereikia, nes ko reikia, tą visada gauni. Anksčiau ar vėliau. Kaip ir aš gaunu viską, ko reikia, bet nevisada tai, ko noriu ;) Bet norai neamžini, jie praeina, kaip praeina viskas, net ir patys gražiausi jausmai. Graudus džiaugsmas ir lengvai keistas liūdesys dėl to, kas dar tęsiasi, bet ko negali būti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
Ar nevertetu gyvent siek tiek megaujantis gyvenimu?Siek tiek daugiau del saves, del savo patiriamu malonumu?
Tikiu, kad malonu daryt gera, bet galu gale ateina "isnaudojamas" atitikmuo sau.
Kazkada zmones galvojo kad Zeme plokscia ir turi ribas - turbut jiems daug paprasciau buvo taip gyventi ir suvokti, kad pasaulis yra tik ten, kur yra jie, o aplink supa nebutis ir tamsa...Bet pasirodo, kad tamsa - tai zmogaus nezinojimo riba...O juk ir tamsoje dega zvaigzdes ir sypsosi menulis...O Zeme, Zeme yra apvali, nera nei pradzios nei pabaigos. Galima pasimokinti is Jos - kur beeitum vis tiek ateisi ten is kur atejai...Bet galbut kiekviena karta eisi vis kitu keliu...
Viena diena sugalvojau nueti i miska. Saule smagiai sviete per langa, pauksteliai ciulbejo ir kieme smagiai klygavo vaikai. Man besiruosiant vis is galvos neisejo mintis - "Kad tik ko nepamirsciau, kad tik ko nepamirsciau". Todel pagalvojau, kad reiktu isideti atsagines kelnes, sportbacius, kojines, megstini ir striuke - del visa pikto. Paskui pagalvojau, kad reikia isideti pavalgyti, jeigu bebunant isalkciau, nes miske maximos nera, tad lengvu rankos mostu is saldytuvo lentyneles i savo tashe nubraukiau batona, desros smota, kecupa ir suri. Dar isimeciau futbolo kamuoli ir badmintono raketes, kelis senus zurnalus, degtukus ir rysuleli angliu is maximos. Viska sugrudau i savo kelionine tashe, uzsegiau ir isvykau i miska, esanti vos uz keliu kvartalu. Kadangi smarkiai sviete saule, tai beeidamas sushilau, o sunkus krepsys nutryne ant sprando mazoli. Burna perdziuvo nuo troskulio, o gerti nieko nepasiemiau. "Velniop ta miska", - mintyse atsidusau, apsisukau ir gryzau namo atsigerti.
Ačiū už komentarus. Tokius gilius. Išnaudojamas esi, kai nemoki pasakyti laiku "ne". O gera darai tuomet, kai niekas to neprašo. Kartais tai tikrai didelis malonumas. Dėl savęs.
Žemė apvali ir keliaudami tikrai anksčiau ar vėliau ateisim ten kur buvom. Bet gal prasmė yra ne rezultate, o procese?
Kartais reikia daugiau ryžto, žinau. Gyveni ir mokaisi :)
Rašyti komentarą