Kartais elgiamės neteisingai. Po galais, kas gi mums suteikė teisę nurodinėti, kaip kitiems žmonėms reikia gyventi? Man nepatinka, kai man aiškina ką turėčiau daryti taip, o ką kitaip. Juk vis tiek viską padarau savaip. Bet baisiausia suvokti, kad pati kartais elgiuosi lygiai taip pat. Juk būna situacijų, kai atrodo puikiai viską supranti ir geriau žinai, ko žmogui reikia. Deja, niekada nebūna identiškų situacijų, kaip ir nebūna vienodų žmonių. Subalansuotų rodiklių sistema tėra tik vienas iš būdų įmonių vertinime. Juk yra begalė kitų. Panacėja egzistuoja turbūt tik alchemikų svajonėse. O man kartais būna apmaudu, kad nesugebu patylėti, kai mano patarimo niekam nereikia. Naivus, mažas ir liūdnas vaiduokliukas...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Kazkur labai matytas elgesys =] Kaip perlipt per save? Kaip uzsimerkt ir nematyt kitu klaidu ? Kaip atsimerkt ir supratus istaisyt savasias ? Is ties apmaudu.
JO, rasyti tai as galiu daug :D ir patarineti aisq, bet kai va reikia per save perlipti, tada sunkiau. Va cia tai issukis...
Rašyti komentarą