2007 m. spalio 30 d., antradienis

Ar moki laukti?

Sako, laimė atitenka tiems, kas moka laukti.
Kažkada šventai tikėjau likimu. Žinojau, kad ir kuriuo keliu beeičiau vis tiek atsidursiu ten, kur ir turėčiau atsidurti. Tame kelyje man kris žvaigždės, lis gėlėmis, šypsosis saulė, dangus verks sūriomis ašaromis ar snigs nusivylimų ir praradimų snaigėm. Bet tai bus tam, kad patirčiau, sužinočiau, suprasčiau, ištverčiau, išmokčiau visa tai, kas skirta man ir kas bus reikalinga tolimesnei mano kelionei.
Ar aš ir toliau tikiu likimu? Nebežinau. Nebelaukiu iš dangaus krintančių dovanų ir nesitikiu, kad vieną rytą viskas bus visai kitaip. Lygiai taip kaip regėjau sapne. Visko, ko reikia, visko, ko noriu galiu pasiekti pati. Nusiraškyti kaip prisirpusių vynuogių kekę. Ir Tave pavaišinsiu. Sakai, kad nori obuolių? :)

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Grazu ;) Gaila, bet paciam tenka suprast kad likimas - vadinkim ji taip - zeria ne tik dovanas, bet ir nusivilymus, ir nereikia reklauti is jo kazko daugiau, nei gali tureti zmogus. O nuo musu priklauso daug kas, bet ne viskas.

Anonimiškas rašė...

Gyvenimas mum duoda lapa, o mes i ta lapa turim viska nusipiesti. Piesinio noretus didelio ir grazaus, bet net jei piest pavyksta - nezinau, kaip ji visa ant vienintelio lapo sutalpinti...

vaiduokliukas rašė...

matai kokios skirtingos bedos pas mus. Tu piesti moki, bet bijai, kad to lapo neuztex, o va man sunkiau su paciu piesimu. Ka tada daryt? :)

Anonimiškas rašė...

Tapyti. Tu jau daug ir graziai pripiesusi :) Daugiau uz mane. Pagalvok. As tik sneku, ka nupiesiu. Bet norejau ten bendrai parasyt, ne apie save. Piesti mokame visi, tiesiog vieni piesinai didesni, kiti mazesni...

Jei pripiesi daug mazyciu gelyciu ir viena didele saule, tai irasu studijai vietos gali ir nelikti :D

Jei nupiestume dideli nama tai jis gali uzstot beveik visa kita. Klausimas ar verta.

Turime ribota lapa.
Ribota kieki is dangaus krintanciu dovanu.
Ribota kieki vaisiu.
Mazai laiko.

Tik norai be ribu daznai...