Kai elgiamės negerai...

Kartais elgiamės neteisingai. Po galais, kas gi mums suteikė teisę nurodinėti, kaip kitiems žmonėms reikia gyventi? Man nepatinka, kai man aiškina ką turėčiau daryti taip, o ką kitaip. Juk vis tiek viską padarau savaip. Bet baisiausia suvokti, kad pati kartais elgiuosi lygiai taip pat. Juk būna situacijų, kai atrodo puikiai viską supranti ir geriau žinai, ko žmogui reikia. Deja, niekada nebūna identiškų situacijų, kaip ir nebūna vienodų žmonių. Subalansuotų rodiklių sistema tėra tik vienas iš būdų įmonių vertinime. Juk yra begalė kitų. Panacėja egzistuoja turbūt tik alchemikų svajonėse. O man kartais būna apmaudu, kad nesugebu patylėti, kai mano patarimo niekam nereikia. Naivus, mažas ir liūdnas vaiduokliukas...

Kodėl sapnuojame?

Kad susitiktume žmones, kuriuos seniai matėme ir spėjom pasiilgti.
Kad sužinotume, kaip toli galime nueiti.
Kad išdrįstume tai, ko tikrovėje neišdrįstame.
Kad suklystume be pasekmių ir nebekartotume savo klaidų realybėje.
Kad prabudę galėtume pasakyti "visa laimė tai buvo sapnas".

Kai nesieiliuoja

O man rytoj penktadienis.
Tik šluota sulūžus.
Energijos stygius.
Lauksime uragano.
Pagavę didžiausią žaibą
Gerai papurtysim.
Ir skrisim į Tavo planetą
Pasipildyti atsargų.
Pakeliui pamojuosim
Mieliausiai žvaigždutei.
Jos akinančią šypseną
Išsaugosim flash'e.
Pagelbės tada,
Kai akys tylės,
O lūpos trukdys
Pamatyti tai,
Ką slepia širdis.

Ar moki laukti?

Sako, laimė atitenka tiems, kas moka laukti.
Kažkada šventai tikėjau likimu. Žinojau, kad ir kuriuo keliu beeičiau vis tiek atsidursiu ten, kur ir turėčiau atsidurti. Tame kelyje man kris žvaigždės, lis gėlėmis, šypsosis saulė, dangus verks sūriomis ašaromis ar snigs nusivylimų ir praradimų snaigėm. Bet tai bus tam, kad patirčiau, sužinočiau, suprasčiau, ištverčiau, išmokčiau visa tai, kas skirta man ir kas bus reikalinga tolimesnei mano kelionei.
Ar aš ir toliau tikiu likimu? Nebežinau. Nebelaukiu iš dangaus krintančių dovanų ir nesitikiu, kad vieną rytą viskas bus visai kitaip. Lygiai taip kaip regėjau sapne. Visko, ko reikia, visko, ko noriu galiu pasiekti pati. Nusiraškyti kaip prisirpusių vynuogių kekę. Ir Tave pavaišinsiu. Sakai, kad nori obuolių? :)

Nepamiršk

Jei nepyksi - klausinėsiu,
Jei pavargsi - patylėsiu,
Nieko blogo negalvosiu,
Jei praeisi, nesustosi.

Ankstų rytą Tau šypsočiaus,
Vėsią naktį nemeluočiau,
Jeigų būtų neramu,
Būčiau su Tavim kartu.

Jeigu vieną pilką dieną
Aš paliksiu Tave vieną,
Tai norėsiu, kad suprastum
Ir savoj širdy mane surastum.